Gegužės 28 d. ,,Žirniukų‘‘ grupės vaikai nuvykto į Nemenčinės paštą, kad išsiaiškintų ir sužinotų visas Nemenčinės pašto paslaptis. Prie paslaptingo pastato durų vaikus pasitiko pašto viršininkė Jurgita ir pašto darbuotoja Mijos mama Laura.
Iš pašto viršininkės lūpų vaikai išgirdo, kad paštas – tai įstaiga, kuri padeda žmonėms susisiekti siunčiant laiškus, atvirukus ir siuntinius. Priešmokyklinukai sužinojo, kad senovėje žinias nešiodavo pasiuntiniai, karveliai, o dabar paštas veikia greitai – siuntos keliauja mašinomis, lėktuvais ir laivais ir už šią paslaugą mokama pašto ženklais. Lietuvos paštas gyvuoja jau 107 metus.
Ugdytiniai išsiaiškino, kad parašytas laiškas įdedamas į voką, užklijuojamas pašto ženklas, užrašomas adresas ir įmetamas į geltoną pašto dėžutę. Laiškanešys surenka laiškus ir nuveža į paštą, kur jie surūšiuojami ir išsiunčiami gavėjui. ,,Žirniukų‘‘ grupės vaikai net patys tai pabandė – parašė laišką draugui, mamytei ar tėveliui, įdėjo į voką, užrašė adresą ir įmetė į pašto dėžutę. Žinoma, tai buvo labai įdomi ir nepamirštama patirtis.
Pašto darbuotoja dirbanti Mijos mama papasakojo, kad pašto ženklai – tai specialūs maži paveikslėliai, įrodantys kad siuntiniai apmokėti. Jie supažindina su šalies kultūra, istorija, gamta. Ji papasakojo ir kaip vyksta siuntinių kelionė. Pašto darbuotojai siuntas surūšiuoja, o toda lėktuvais, traukiniais ar automobiliais nugabena gavėjui. Paštininkai, tai žmonės, kurie pristato laiškus tiesiai į namus. Šį darbą dirba ir Mijos mama. Sužinojome ir labai nustebino, kad Amerikoje seniau buvo galima paštu išsiųsti net ir vaiką, pritvirtinus jam pašto ženklą.
Džiaugiamės už įgytas naujas žinias ir dėkojame Mijos mamytei už įdomią patirtį.
Mokytoja metodininkė Daiva Jucevičienė
